Kodėl dirvožemio mikroorganizmai svarbūs? Praktiniai sprendimai šiuolaikiniam ūkininkui

Maži, bet itin reikšmingi: kaip mikroorganizmai lemia jūsų pasėlių sveikatą, derlių ir ūkio pelningumą

Ar žinojote, kad sveikame dirvožemio hektare gali būti iki 10 tonų gyvų mikroorganizmų? Bakterijos, grybai, aktinomicetai ir kiti mikrobai nematomi plika akimi, bet jie – vieni iš svarbiausių veiksnių, nuo kurių priklauso dirvos derlingumas, ligų plitimas ir net trąšų efektyvumas.

Šiandien vis dažniau girdime apie biopreparatus dirvožemiui, natūralius mikroorganizmus ir biologinius tręšimo metodus. Tačiau kodėl jie tokie svarbūs – ir kaip tai gali pakeisti jūsų ūkio praktiką?

Ką veikia mikroorganizmai dirvožemyje?

Dirvožemio mikroorganizmai yra gyvybiškai svarbūs, nes jie:

• Skaido augalines liekanas – padeda greitai suirti šiaudams ir kitai organikai;

• Fiksuoja azotą iš atmosferos – svarbu, ypač ankštinių augalų pasėliuose;

• Išlaisvina fosforą ir kalį iš netirpių junginių;

• Sukuria simbiozę su šaknimis, formuodami mikorizę (ypač grybai, tokie kaip Trichoderma);

• Stiprina augalų imunitetą, mažindami jautrumą patogenams;

• Mažina patogenų kiekį dirvožemyje, konkuruodami dėl erdvės ir maisto medžiagų.

Kas nutinka, kai mikroorganizmų mažėja?

Per intensyvų arimą, perteklinį chemikalų naudojimą ir organinių medžiagų trūkumą mikroorganizmų skaičius mažėja. Pasekmės:

• Šiaudai neskyla;

• Daugėja pašaknio ligų;

• Trąšos tampa sunkiau įsisavinamos (ypač fosforas ir kalis);

• Dirvožemis praranda gyvybingumą – derlius mažėja, o sąnaudos auga.

Praktinė patirtis: ką pasiekė ūkininkai, pradėję naudoti mikroorganizmus?

Edmundas Giknius, ūkininkas iš Kėdainių r., jau daugiau kaip penkerius metus taiko mikroorganizmų naudojimo praktiką savo 400 ha ūkyje. Jis ne tik naudoja, bet ir pats augina mikroorganizmus.

„Dirvožemyje augalams prieinamo fosforo kiekis padvigubėjo, kalio – patrigubėjo, humuso padidėjo 1 procentu.“

– ūkininkas Edmundas Giknius interviu žurnale „Mano ūkis“ (2019 m., straipsnis „Mikroorganizmus augina patys“, autorė Jurga Zaleckienė).

Dirvožemio mikrobiologinė įvairovė – atstatoma

Pradėjus naudoti biologinius preparatus, galima ne tik apsisaugoti nuo ligų, bet ir:

• Pagerinti vandens sulaikymą;

• Padidinti trąšų įsisavinimo efektyvumą (vietoje 10–30 %, galima pasiekti net iki 80 %);

• Ilgainiui atsisakyti perteklinių fosforo ir kalio trąšų;

• Pasiekti tvarią žemdirbystę be intensyvios chemijos.

Kur slypi mikroorganizmų stiprybė?

1. Trichoderma harzianum

Skaido organiką, formuoja mikorizę, apsaugo kviečių šaknis.

2. Bacillus subtilis

Ardo šiaudus, pasižymi stipriomis priešgrybinėmis savybėmis.

3. Rizobakterijos

Fiksuoja azotą, skatina ankštinių augalų šaknų sistemos augimą.

Mitas: mikroorganizmai tik ekologiniams ūkiams

Tiesa ta, kad dirvožemio mikroorganizmų preparatai tinka tiek ekologiniam, tiek tradiciniam ūkininkavimui. Net jei ūkyje naudojami herbicidai ar augimo reguliatoriai, mikroorganizmai padeda išlaikyti dirvožemio balansą ir sumažinti cheminių trąšų kiekį.

Kaip pradėti?

• Ištirkite savo dirvožemį (pH, humusas, fosforas, kalis, azotas).

• Įvertinkite pasėlius: kokios ligos dažniausiai pasitaiko?

• Pasitarkite su specialistais, kokius mikroorganizmų mišinius naudoti.

• Pradėkite naudoti biopreparatus bent po derliaus nuėmimo – tai geriausias startas.

Išvados

• Mikroorganizmai – tai natūralus būdas atkurti dirvos gyvybingumą.

• Jie padeda taupyti trąšas, gerina augalų būklę, apsaugo nuo ligų.

• Tai ne trumpalaikė mada, o ilgalaikė ūkio investicija.

Norite sužinoti daugiau apie mikroorganizmų preparatus?

Daugiau informacijos apie biopreparatą rasite ČIA arba užpildykite užklausos formą – gaukite konsultaciją dėl mikroorganizmų pritaikymo jūsų ūkyje.

Pradėkite nuo dirvožemio – visa kita paseks natūraliai.

SUSISIEKTI